ravėjas — ravėjas, a smob. (1) Pg, Grž; ravė̃jas, à K; BsO42 1. žr. ravėtojas: Ravėja CI1003, Q283, R. Noris nuilsusi, grėbėja, audėja, verpėja ar ravėja ejo tenai (į darželį) džiaugtis savo godos žolele S.Dauk. Kas ravėja daržus, tas ravėja J. Verk… … Dictionary of the Lithuanian Language
rasakvietėlis — rasakvietė̃lis, ė smob. (2) žr. rasakilėlis: Tu dobileli rasakvieteli, kas tave sėja, tave ravėja? (d.) Ad … Dictionary of the Lithuanian Language
ravalas — rãvalas sm. sing. (3b) [K], GK1938,105, BŽ83; SD253, Sut, N, M, ravalaĩ pl. (3b) žr. ravėja: 1. sing. ir pl. Teip visi mokslai pasaulio ir kacierių tiektai ing rãvalą ir šėką, kursai veikiai padžiūsta ir apkrinta, išeit DP90. Rãvalus surinkęs … Dictionary of the Lithuanian Language
ravėjai — ravė̃jai sm. pl. (2), ravėjaĩ (4) Plt, (3) žr. ravėja 1: Nepalik ravė̃jų vagose, parnešk kiaulėms Als. Jau ravėjus sušėrėm Lp … Dictionary of the Lithuanian Language
ravėjė — sf. sing. (1) Tvr žr. ravėja 3: Gera ravėjė buvo Dglš … Dictionary of the Lithuanian Language
ravėti — ravėti, rãvi (rãvia Grž, Slm, Ob, ėja K; N), ėjo tr. 1. SD244, R, MŽ285, N, K, M rauti piktžoles: Moterys ravėja daržą Pnd. Aš ravėju, o anas appildinėja Lz. Kaip tu čia ravėji, pusiau žolės nutraukdamas J. Žolės nigdi neažleidžiu – raviù i… … Dictionary of the Lithuanian Language
terpuvagė — terpùvagė sf. (1) žr. tarpuvagė: Išnešk ravėją (išravėtas žoles) iš terpùvagių DrskŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
troba — trobà sf. (3) KBII81, K, LsB218, Š, Rtr, DŽ, KŽ; B, B480, SD296, H183, R, MŽ, Sut, N, BzBkIII112, L, RtŽ, LTEXI409 1. Sn, Azr, Vžn gyvenamasis namas, pirkia: XVI a. šalia gyvenamojo namo („numo“) su atvira ugniaviete Žemaitijoje atsiranda naujas … Dictionary of the Lithuanian Language
valyti — 1 valyti, vãlo, vãlė tr. KBI76, I, Š, Rtr, FrnW, DrskŽ; Sut, M, L, L102, LL19,118, ŠT174 1. ŠT1,24,38 daryti švarų šalinant nešvarumus, šiukšles, atliekas, visa, kas nereikalinga ir pan., šveisti, švarinti, kuopti: Valyti švarką KŽ. Šepetukas… … Dictionary of the Lithuanian Language
įkniubti — įkniùbti intr. Š 1. veidu, nosimi į ką įsiremti, įsikniaubti: Visą naktį negalėjau užmigti – iškiūtėjau, į priegalvėlį įkniubęs Vaižg. Apsikabino motutę, įkniubo veidu jai į krūtinę Vaižg. Gerą penkiolika minučių gulime įkniubę nosimi į žemę rš … Dictionary of the Lithuanian Language
